Spauda apie GLP

Muitinės tarpininkams tęsiasi permainų metas ("Verslo žinios")

Šaltinis: "Verslo žinios"/ Transportas ir logistika, 2006 03 31, p.16
GINTAUTAS JAKUTIS, Kompanijos „Global Logistics Projects“ įmonės UAB „Elfanta“ Muitinės tarpininko atstovų skyriaus vadovas

Lietuvai tapus ES nare tikėtasi, jog muitinės problemos liks praeityje. Tačiau kai kurių procedūrų įforminimas muitinėje tapo dar sudėtingesnis, o per anksti panaikinus muitinės pareigūnų darbo vietas ūkio subjektų muitinės sandėliuose, krovinių forminimas muitinėje gali tapti kurioziškai nepatogus.

Žvelgiant atgal ir prisimenant 2004 m. pavasarį, kai 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare, muitinės tarpininko veiklą atliekančiose įmonėse nuotaikos nebuvo pačios linksmiausios. Laukė išties dideli pokyčiai. Buvo aišku, kad muitinės tarpininkų atliekamų darbų apimtis sumažės beveik 80%. Norėdami išlikti darbo rinkoje, tarpininkai buvo priversti ieškoti esminių pačios muitinės tarpininko darbo sistemos pertvarkymo būdų.

Tampa konsultantais
Pasikeitusiomis sąlygomis muitinės tarpininko paslauga galėjo būti sėkmingai plėtojama tik kartu su kitomis logistinėmis paslaugomis. Iškilo poreikis ugdyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, išmanančius ne tik muitinės procedūrų įforminimo specifiką, bet ir visą logistikos paslaugų kompleksą. Galima sakyti, jog iš techninių darbuotojų muitinės tarpininko atstovams teko augti iki konsultantų, galinčių suteikti klientui kvalifikuotą konsultaciją bet kokiu muitinio įforminimo klausimu.
Šiandien jau pasieka esminių pokyčių. Pavyzdžiui, lyginant kompanijos „Global Logistics Projects“ muitinės tarpininko veiklos srautus laikotarpiu iki įstojimo į ES ir po jo, 2005 m. šios veiklos mastai ne tik pasiekė, bet ir viršijo iki 2004 m. gegužės 1 d. turėtą lygį. Šiuo metu muitinės tarpininko veikla apima muitinės formalumų forminimą Lietuvos ir kitų Europos šalių ūkio subjektams, muitinės dokumentų bei kitų muitinės procedūroms atlikti reikalingų dokumentų tvarkymą. Taip pat atstovavimą ūkio subjektams muitinėje, valstybės ir kitose tarnybose, rūpinimąsi ūkio subjektams reikalingų licencijų, sertifikatų, leidimų, kitų reikalingų pažymų gavimu, eksportuojamų krovinių į trečiąsias šalis ir iš jų į Europos Sąjungos šalis pardavimo operacijų muitinės sandėlyje dokumentinį įforminimą, Intrastato ataskaitų rengimą ir teikimą, įvairių prašymų, atsakymų muitinei bei kitoms valstybės institucijoms rengimą ir teikimą, tarpininkavimą, gaunant draudimo kompanijų garantus bei kitas paslaugas.

Operatyvumo kaina
Logistikoje būtinas operatyvumas. Jei krovinio forminimas muitinėje užtrunka ilgiau, o tai pasitaiko neretai, muitinės tarpininkai stengiasi kompensuoti sugaištą laiką savo operatyviu darbu. Juk klientui neįdomu, kur sugaištama ilgiau - ar rengiant dokumentus muitinei, ar pačioje muitinėje. Naudodami visas normatyvinių aktų teikiamas galimybes, muitinės tarpininkai sudaro sąlygas patiems muitinės pareigūnams trumpinti įforminimo laiką: atliekamas išankstinis prekių iš muitinės sandėlio pakrovimas; dar nepateikus muitinei dokumentų, atliekamas išankstinis prekių iškrovimas į muitinės sandėlį, kad būtų galima pasitikrinti krovinį ir tinkamai jį deklaruoti. Tam, kad nereiktų krovinių gabenti į muitinės postą, ūkio subjektų muitinės sandėliuose muitinės pareigūnams įsteigtos darbo vietos. Praktika rodo, kad muitinės dokumentų įforminimo laikas, kai nereikia krovinių gabenti į muitinės postą, sutrumpėja net 2-3 kartus. Be to, muitinės pareigūnams sudaromos sąlygas patogiai atlikti tiek įvežamų, tiek ir išvežamų krovinių fizinį patikrinimą jų pakrovimo ar iškrovimo metu - patikrinimas atliekamas sandėlyje, ant rampos, o ne atviroje muitinės posto aikštelėje.

Rengiasi keisti sistemą
Tačiau pastaruoju metu mėginama nusistovėjusią ir, mūsų akimis žiūrint, pasiteisinusią darbo su muitine sistemą griauti, - rengiamasi naikinti muitinės pareigūnų darbo vietas ūkio subjektų muitinės sandėliuose. Visus krovinius, tarp jų ir sandėliuojamus muitinės sandėliuose, tektų gabenti į centrinius muitinės postus, kur jiems būtų atliktos muitinio įforminimo procedūros. Kol kas niekas negali paaiškinti tokio numatomo „patobulinimo“ teikiamų privalumų, vienintelis argumentas yra tas, kad niekur kitur Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Lietuvą, muitinės pareigūnų, dirbančių muitinės sandėliuose, nėra, ir atvykę pas mus įvairūs ekspertai nesupranta šios sistemos. Tačiau niekas neatsižvelgia į tai, kad daugelyje ES šalių per ilgą laikotarpį tapo plačiai išplėtota supaprastintų muitinės procedūrų taikymo sistema, todėl dažnai kroviniams įforminiti ten visiškai nereikalingi muitinės pareigūnai, nes tą gali atlikti patys ūkio subjektai.

Supaprastintas krovinių deklaravimo procedūras rekomenduojama vis plačiau taikyti ir pas mus. Tačiau naujos sistemos taikymui reikia rimtai pasiruošti, o tai reikalauja nemažai laiko. Tam, kad būtų galima pradėti taikyti supaprastintas procedūras, muitinėje muitinės tarpininko veikla užsiimančioms įmonėms turi būti suteiktas patikimo asmens statusas. Norint jį įgyti, reikia gauti auditoriaus išvadą, o ji neišduodama be įmonės veiklos audito. Įmonei taip pat reikia gauti mokesčių inspekcijos pažymą, kitus dokumentus, ji turi atitikti daugybę normatyvinių teisės aktų reikalavimų, gauti leidimus naudotis įgaliotojo siuntėjo/gavėjo statusu, naudojantis integruota elektronine arba automatine duomenų apdorojimo sistema pertvarkyti prekių apskaitą ir atitikti kitus reikalavimus. Tačiau griauti egzistuojančią sistemą, kol įmonėse vyksta pasiruošimo taikyti naują sistemą procesas, būtų netikslinga. Tai sudarytų daug nereikalingų papildomų problemų. Pavyzdžiui, mūsų kompanija per dieną į muitinės sandėlį ar terminalą pakrauna vidutiniškai 15 mašinų krovinių ir tiek pat iš sandėlio iškrauna, tai įsivaizduokime, kokią armiją darbuotojų turėtume įdarbinti, kad šie galėtų deklaruojamus krovinius lydėti į postą, ten sėdėti ir laukti jų muitinio įforminimo.

Kliūčių yra ir daugiau
Lietuvai įstojus į ES, dauguma tikėjosi didesnio muitinės procedūrų įforminimo supaprastinimo. Deja, kai kurių procedūrų įforminimas muitinėje tapo dar sudėtingesnis. Dvylika metų valstybinėje muitinės sistemoje ėjęs įvairias pareigas ir sukaupęs nemažą profesinės patirties bagažą, tam tikrų pokyčių muitinės veikloje negalėčiau vertinti teigiamai. Visų pirma muitinėje buvo įkurtos naujos kontroliuojančios tarnybos, kurios krovinių muitinio įforminimo procesą neretai stabdo dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių. Susidaro įspūdis, kad eiliniu posto muitinės pareigūnu dažnai nepasitikima ir jo darbas tikrinamas po keletą kartų, o priimti sprendimą išleisti krovinį, negavęs kontroliuojančių tarnybų pritarimo, jis nelabai gali. Tenka gana ilgai laukti sprendimo, gaištamas visų laikas. Kvotų, licencijų gavimo kai kurioms prekėms sistema taip pat nesupaprastina muitinio įforminimo proceso. Sudėtinga ir ilga eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos mokamos grąžinamosios išmokos, sistema. Nesuderinti kai kurie šių prekių muitinio įforminimo aspektai tarp muitinės bei Nacionalinės mokėjimo agentūros. Kadangi atliekame nemažai krovinių įforminimo procedūrų tiesiogiai Europos Sąjungos šalių ūkio subjektams, pastebime, kad Europos Sąjungos šalių muitinėse dar nėra vienodai traktuojamos kai kurios reglamentų, kitų normatyvinių aktų nuostatos, dėl ko kyla nemažai nesusipratimų, teikiant paslaugas užsienio įmonėms.
Taigi esant sudėtingų Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, reglamentų, kodeksų gausybei, tiek logistikos kompanijų klientams, tiek partneriams vežėjams keblu rasti atsakymus į kylančius įvairius klausimus dėl krovinių forminimo muitinėje. Šioms problemoms spręsti muitinės tarpininkams reikalingos tvirtos teorinės žinios ir praktinis ekspertinis patyrimas, o siekiant efektyvios muitinės procedūrų forminimo sistemos suformavimo labai praverstų supratingas valstybės institucijų požiūris.

atgal